- atsiautos
- ãtsiautos sf. pl. (1) 1. smulkūs, prasti grūdai su žolių sėklomis, pelų likučiais ir kitomis priemaišomis, pasturlakai: Paduokit arkliam ãtsiautas Srv. Ãtsiautas papilkit vištom palesti Srv. 2. svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant: Siautant ãtsiautos išsiskira sau, pelai sau Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.